lakstyti

lakstýti, lãksto, lãkstė iter. dem. lėkti. 1. intr. K, R skraidyti, lakioti: Dvylika brolių dieną juodvarniais lakstė, naktį žmonėmis viename kalne gyveno J.Jabl. Tos peteliuškės kupstais lãkstė, tai kopūstų nebus Gs. Jei po kiemą šarka laksto – svečių bus LTR(Nj). Aš ėmiau aiškinti lakstomojo aparato konstrukciją rš. | Mintimis laksčiau padangėmis Žem. Dabar maži sniegučiai lãksto, o paskui gali labai įsisnigti Dkš. Apsiniaukę, laksto sniegai Ėr. Uždaryk duris – vėjas laksto po vidų Ėr. ^ Laksto kaip aitvaras VP28. Aukštai laksto, ale žemai atsitūps Vdk. Nelaimė ne po sausus medžius, bet po žmones laksto rš. Tupi kertėj pasipūtęs, laksto lauke kaip padūkęs (šautuvas) Grz. Margas karvelis po visą svietą laksto (laiškas) Mrk. Jei tu mane nevarpysi, aš vėjais lakstysiu (apynys) J.Jabl. 2. intr. J, Vvr, Kt, SD21 bėgioti, greit joti, važiuoti: Žiūrėk, kaip gražiai vaikai lãksto po kiemą Tl. Basi lãksto – nė nešalta Dkš. Esame sveiki, sūnai jau visi laksto (jau paaugo, išmoko vaikščioti) Jnšk. Jis … mato, kad vidukelėje ožiukas laksto BsV283. Vaikai dvikibiais (susikibę po du) lãksto po pievą Krž. Jie tai, velniai, laksto (važiuoti važiuoja) mūsų pinigais, o tu, žmogus, brisk tokį kelią pėsčias! Žem. Ko lakstai, kad net vežimas šokinėja! Mrj. | prk.: Šviesos šešėliai lakstė po kambarį lyg gyvi J.Marc. Tau visoki niekai laksto po galvą (niekus šneki) Pč. Galvoje lakstė kruvino keršto sumanymai rš. Jo akys tik lakstė, ar nepamatys ko nors įtartino Jnš. Žmonių kamšaty Julė lakstė akimis nuo vieno veido prie kito rš. ^ Lãksto kap katė su pūsle Gs. Lãksto kaip višta su kiaušiniu, nežino, kur dėt Ėr. Laksto kaip avis, į uodegą įkirpta suv. Laksto kap akis išdegęs Vlkv. Laksto kaip selyklą padiegęs Kp. Laksto kaip kipšas po jaują S.Dauk. Laksto kaip voverė tvoroms Sim. Laksto kai nečielas Sln. 3. intr. dažnai eiti, valkiotis: Doras lietuvininkas nelaksto į teoterius, nemėto pinigų už niekniekius I.Simon. Iš pradžios galvijai lakstė (nestovėjo vietoje), paskui apsirimo Š. 4. intr. skubėti, smarkiai dirbti, triūsti: Motina lãkstė, bėgo, ale visko ir turė́[jo] Gs. ^ Kai du mušas, trečias po kišenes laksto Tr. 5. intr. labai uoliai ieškoti, visų teiraujantis: Lãksto, kur sėklos gauti Ėr. 6. tr. mankštinti, vaikyti: Ėė, kaip senis laksto arklį! V.Krėv. 7. intr. birti; šokinėti į šalis: Arkliui iš kojų ugnys laksto LTI48(Bs). Jiems tokio piršto reiktų, kad kailis skutais lakstytų rš. Ugnies liepsnos iš jo (smako) nasrų kaip kokie žaibai lakstė BsPI105. O kad tave, bernužėli, velnias sudraskytų, nei kad mano vainikėlio lapeliai lakstytų! LTR(Krkn). ^ Kur medžius kerta, ten skiedros laksto TŽI367, Kos92. 8. intr. maskatuoti: Kudlos laksto ant pakaušio Šl. ^ Nusgąsi – ka net visos mėsos lãksto (iš drebėjimo) Smn. 9. intr. raičiotis, slankioti: Reikia dėti [margučius] arti vienas kito, idant per daug nelakstytų dėžėje V.Kudir. 10. intr. I mušti, daužytis (apie širdį): Tiek persigandau per miegą, kad nents širdis laksto Pc. 11. intr. geisti patino: Kiaulė tekiuos lãksto Ob. Mano karvė pradėjo lakstýti Rdm. | refl.: Jau lãkstosi ta pirktinė karvė, bet kas ją ves pas bulių? Gs. Karvė lãkstėsi, kažin, ar pasilakstė Ėr. Avis lãkstosi Šn.

◊ aũsys lãksto godžiai (ėda, valgo): Ėda, kad ir ausys lãksto Šv.

\ lakstyti; aplakstyti; atlakstyti; įlakstyti; išlakstyti; nulakstyti; palakstyti; parlakstyti; perlakstyti; pralakstyti; prisilakstyti; sulakstyti; užlakstyti